VENTĖS RAGAS

ornitologinė stotis / Ornithological Station

Apie VROS / About VROS

Aldona Aleksėjūnienė, http://www.GRYNAS.lt
2013 m. sausio 12 d. 21:39
************************************************

Algirdas Knystautas. Ventės Ragas. Paukščių stebėtojo svajonė

2012-09-19

www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-19-algirdas-knystautas-ventes-ragas-pauksciu-stebetojo-svajone/88186

**********************************************

2012-09-03

Aldona Aleksėjūnienė, http://www.GRYNAS.lt
2012 m. rugsėjo 3 d. 10:52

Masiniam paukščių žiedavimui trukdo gamtos stichijos

http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/masiniam-pauksciu-ziedavimui-trukdo-gamtos-stichijos.d?id=59432829

*************************************************

Aldona Aleksėjūnienė 2012-07-24 09:18

Paukščių gaudyklės Ventės rage vilioja ir lapes

http://www.lrytas.lt/-13431107101342619233-pauk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3-gaudykl%C4%97s-vent%C4%97s-rage-vilioja-ir-lapes.htm

***************************************

2008-03-15 Vakarų ekspresas

Vytautas Jusys: “Aš ir pats panašus į paukštį…”

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/vytautas-jusys-as-ir-pats-panasus-i-pauksti/

*******************************

Vytautas JUSYS

Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir vis dar iki galo neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais.

Kur paukščiai skrenda? Kaip mūsų krašto paukščiai atsiduria žiemovietėse? Kaip net mažiausi sparnuočiai per palyginti trumpą laiką įveikia didelius atstumus, perskrenda jūras ir dykumas? Ar į veisimosi vietas sugrįžta tie patys paukščiai? Kiek jų grįžta iš tolimų kelionių? Ar jie nekeičia migracijos kelių?

Žiedavimo pradininkas – danas

Į daugelį šių klausimų padėjo atsakyti 1899 m. danų gimnazijos mokytojas Hansas Kristianas Mortensenas (Hans Christian Mortensen), kuris paukščius pradėjo žieduoti. Žiedavimas – klasikinis sparnuočių migravimo tyrimo metodas. Vėliau šis metodas plačiai paplito po visą pasaulį. Pradėti steigti paukščių žiedavimo centrai: JAV ir Vokietijoje – 1902 m., Vengrijoje, Prancūzijoje – 1908 m., Rusijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje – 1909 m., Švedijoje, Šveicarijoje – 1911 m., Norvegijoje – 1914 m. ir t. t.

Žieduojant paukščius galima sužinoti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rūšių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę. Dėl to dabar pasaulyje kasmet sužieduojama daugiau nei 6 mln. paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).

Pirmoji ornitologinė stotis – Kuršių nerijoje

Paukščių migravimo tyrimams ir jų žiedavimui steigiamos ornitologinės stotys. Pirmoji pasaulyje ornitologinė stotis 1901 m. buvo įkurta Kuršių nerijoje, Rasytėje (apie 20 km į pietus nuo Nidos). Rasytės ornitologinę stotį įkūrė žymus vokiečių mokslininkas Johanas Tynemanas (Johannes Thienemann). Rasytės ornitologijos stotyje jo vykdyti tyrimai (iki 1944 m.) buvo plačiai žinomi visame pasaulyje. Nuo 1955 m. šioje stotyje dirba Rusijos ornitologai.

Lietuvoje reguliariai žieduoti paukščius pradėta 1929 m. Ventės rage. Turimais duomenimis, 1929 m. nebuvo sužieduota nė vieno paukščio. Tų metų rudenį iš Rasytės ornitologinės stoties atvykę ornitologai tik vizualiai stebėjo paukščių migraciją. Dėl to 1929-ieji yra laikomi Ventės rago ornitologinės stoties įkūrimo metais.

Ventės rago istorija

Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis – 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo palyginti neseniai, Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4 500–5 000 metų.

Labai įdomi Ventės rago istorija. Pusiasalio smaigalyje 1360 m. kryžiuočiai pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią buvo sunaikinę. Marių bangos griovė ir Vindenburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai ardė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė Ventės bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai.

1975–1986 m. Ventės rago smaigalys buvo rekonstruotas. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti didesniais ir mažesniais akmenimis. Pastatytas 250 m ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir lytlaužės funkcijas – suskaldo didžiules ledo lytis. Atlikus šiuos darbus pavyko sustabdyti Ventės rago pusiasalio nykimą.

Geografiniu ir gamtiniu požiūriu ideali vieta

Ventės ragas – ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti tiek geografiniu, tiek gamtiniu požiūriu. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelių. Rugsėjo–spalio mėn. neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70–80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20–30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Čia jie trumpam sustoja pailsėti, kad galėtų toliau kirsti plačius marių vandenis. Prieš tolimesnį ilgesnį skrydį virš atvirų vandens plotų apsistoti tos vietos želdiniuose yra įprasta smulkių migruojančių paukščių elgsena. Tokiose vietovėse neretai susikaupia daugybė migruojančių sparnuočių, todėl jos yra išskirtinai svarbios šių paukščių apsaugai.

Pagal šiuo metu didžiausios tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos „BirdLife International“ parengtus paukščiams svarbių teritorijų atrankos kriterijus tokios teritorijos išskiriamos kaip migracinių srautų susiliejimo vietos, kurioms reikalingas ypatingas gamtosaugininkų dėmesys. Mat čia apsistoja didžiuliame Vakarų Palearktikos regione perintys ir į žiemovietes migruojantys sparnuočiai.

Išgarsino žvirbliniai paukščiai

Lietuvos pamario teritorijos tapo žinomos tarptautiniu mastu ir dar dėl vienos priežasties: pirmą kartą „BirdLife International“ praktikoje migruojančių sparnuočių srautų susiliejimo vieta buvo išskirta dėl žvirblinių paukščių. Anksčiau toks statusas buvo suteikiamas tik migruojančių gandrų, plėšriųjų paukščių, gervių santalkų vietose: Sinajaus pusiasalyje, Gibraltare, Danijos sąsiauryje ir kt.

Itin įspūdingas žvirblinių paukščių skaičius, ypač rudeninės migracijos metu, tarptautinę gamtosauginę bendruomenę privertė išgirsti Lietuvos ornitologų siūlymus, kurie tuo metu laužė nusistovėjusius kanonus. Galiausiai tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ir oficialios Europos Sąjungos gamtosauginės institucijos pripažino Kuršių nerijos ir Ventės rago svarbą saugant migruojančių žvirblinių paukščių srautus. Ventės ragas šiuo metu žinomas ne tik užsienio ornitologams, bet ir įvairių gamtosauginių institucijų klerkams.

Vietovę „atrado“ švyturio prižiūrėtojas

Ventės ragą, kaip nuostabią paukščių vietą, pirmasis atrado Mikas Posingis (1887–1951 m.), kuris 1924–1944 m. dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pasiūlė pradėti žieduoti paukščius Ventės rage. Reguliariai sparnuočiai čia pradėti stebėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m. Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva sistemingai paukščius žieduoti pradėta metais anksčiau – 1929 m. Tuo metu žiedų su lietuviškais įrašais dar nebuvo. Paukščiai buvo žieduojami vokiškais Rasytės ornitologinės stoties žiedai. 1931 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus žiedus paukščiams su įrašu „Université Lithuanie“, o vėliau – „MUS. ZOOL. LITUANIA“. Dabar naudojami žiedai, turintys įrašą „ZOOL. MUSEUM KAUNAS LITHUANIA“.

Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį kasmet buvo sužieduojama po 2–4 tūkst. paukščių, daugiausia varnėnų, liepsnelių, didžiųjų, mėlynųjų, juodųjų ir ilgauodegių zylių, raudonuodegių ir kt.       Iš pradžių sparnuočiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius.

1929–1938 m. Ventės rage buvo sužieduoti 22 493 sparnuočiai. 1946 m. rašytame laiške Ventės rago stoties paukščių žieduotojas M. Posingis pranešė: „84 000 su viršum turiu sužiedavęs.“ Deja, duomenų apie paukščių žiedavimą šioje vietovėje nuo 1939 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos neišliko.

Kauno zoologijos muziejaus darbuotojų dėka paukščių žiedavimas Ventės rage atnaujintas 1950 m.

Didžiausios gaudyklės pasaulyje

1959 m. buvo pastatytos pirmosios stacionarios 12 m aukščio ir 40 m pločio gaudyklės. Tuo laikotarpiu kasmet buvo sužieduojama 10–15 tūkst. paukščių. Vėliau gaudyklių įrengimo vietos ir jų skaičius keitėsi. Nuo 1962 m. sparnuočiai sistemingai buvo žieduojami ir Kuršių nerijoje, kur buvo pastatyta tokia pati gaudyklė. Nuo 1986 m. visus žiedavimo darbus Neringoje perėmė įsikūrusi nauja Neringos paukščių žiedavimo stotis.

1978 m. Ventės rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė. Naudojant elektrines gerves gaudyklė per 1–2 min. iškeliama ant 25 m aukščio stulpų. Po metų įrengta ir antra tokio tipo gaudyklė. Abi šios gaudyklės tebėra pačios didžiausios visame pasaulyje. Tačiau esant didesniam vėjui jomis paukščių nebuvo galima gaudyti, todėl gaudyklės būdavo nuleidžiamos ant žemės.

Paukščiai žieduojami ištisus metus

1982 m. ornitologinės stoties vedėjas Leonas Jezerskas sukūrė naujo tipo zigzaginę gaudyklę. Į ją paukščiai patekdavo ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Vėliau įrengtos dar kelios tokio tipo gaudyklės. Jomis paukščiai gaudomi bet kokiomis oro sąlygomis ištisus metus. Didžiulis zigzaginių gaudyklių privalumas yra tai, kad jose sparnuočiai neįsipainioja į tinklus, nesusižeidžia ir saugiai gali išbūti keletą valandų. Šios modernios gaudyklės itin veiksmingos Ventės rago nendrynuose ir krūmynuose, kur kasmet pagaunama ir sužieduojama daug kitų paukščių, nepatenkančių į didžiąsias gaudykles.

Rudens mėnesiais Ventės rage paukščių knibždėte knibžda. Ornitologinės stoties darbuotojams tada pats darbymetis: visus į gaudykles įkliuvusius paukščius reikia surinkti ir paženklinti. Darbuotis tenka nuo aušros ligi sutemų. Dabartiniu metu stotyje paukščiai žieduojami ištisus metus.

Kasmet sužieduojama 50–80 tūkst. sparnuočių

1929–2010 m. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai kartu su talkininkais sužiedavo daugiau kaip 2 mln. paukščių. Per tą laiką daugiausia žiedais paženklinta varnėnų (417 171), mėlynųjų zylių (381 627), didžiųjų zylių (375 719), ilgauodegių zylių (112 468), juodųjų zylių (85 675), paprastųjų nykštukų (90 262), liepsnelių (84 289), alksninukų (75 027), paprastųjų kikilių (56 889), šelmeninių kregždžių (54 794), ankstyvųjų pečialindų (46 289), urvinių kregždžių (40 503), ežerinių nendrinukių (37 615), rudagalvių kirų (29 608), mažųjų krakšlių (27 879), karietaičių (29 855), pilkųjų pečialindų (25 011), šiaurinių pilkųjų zylių (12 540), sodinių devynbalsių (11 103), rudųjų devynbalsių (10 595), pilkųjų devynbalsių (9 593). Iš viso sužieduotos 232 paukščių rūšys.

Vien per paskutinius 26 metus paženklinta 1,6 mln. sparnuočių. Dabar kasmet Ventės rage sužieduojama po 50–80 tūkst. paukščių. 2003 m. pasiektas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių.

Kasmet iš įvairių Europos, Afrikos ir Azijos šalių gaunama 300–400 pranešimų apie Ventės rage žieduotus paukščius. Norint gauti daugiau žinių apie smulkiųjų paukščių migravimą, būtina sužieduoti daug šių paukščių. Pavyzdžiui, paženklinus 10 tūkst. kregždžių, gaunami tik 2–3 pranešimai iš jų žiemoviečių Afrikoje. Kur kas daugiau pranešimų Lietuvą pasiekia apie baltuosius gandrus: norint gauti 2–3 pranešimus, pakanka sužieduoti 100 gandrų.

Reikšminga ornitofaunistikai

Ventės rago ornitologinė stotis dalyvauja daugelyje svarbių tarptautinių programų, kurių tikslas – atskirų paukščių rūšių migravimo tyrimai. Stotis taip pat labai reikšminga ornitofaunistikai. Masiškai gaudant ir žieduojant paukščius, Lietuvoje užregistruota 20 naujų paukščių rūšių – baltabruvis nykštukas (1933 m.), svilikėlis (1938 m.), nykštukinė pečialinda (1962 m.), geltonbruvė pečialinda (1962 m.), poliarinis čimčiakas (1985 m.), vakarinė lakštingala (1987 m.), rudoji pečialinda (1991 m.), sibirinis erškėtžvirblis (1998 m.), miškinė starta (1998 m.), sajaninė pečialinda (1998 m.), raudonakė devynbalsė (2001 m.), alpinė devynbalsė (2006 m.) ir kt. Vien nuo 1984 m., plečiantis gaudyklių tinklui Ventės rage, sugauta net 15 naujų paukščių rūšių.

Visi ornitologinės stoties laimėjimai nebūtų pasiekti be entuziastingų, gamtą ir paukščius mylinčių žmonių pastangų. Įvairiu laiku Ventės rage paukščius žiedavo (o kiti ir tebežieduoja) Mikas Posingis, Antanas Vaitkevičius, Jonas Šeštokas, Vladas Rimkus, Teofilis Zubavičius, Vytautas Mackevičius, Leonas Jezerskas, Vasilijus Vasiliauskas, Ričardas Patapavičius, Alius Balbierius, Valentinas Pabrinkis, Vytautas Pareigis, Egidijus Kelpša, Salva Čenkus, Regina Rangienė, Vytautas Jusys ir kiti ornitologai.

Jau beveik 40 metų stočiai vadovauja L. Jezerskas. Jo pastangomis Ventės rage ne tik įrengtos modernios paukščių gaudyklės, bet ir rekonstruoti stoties ir švyturio pastatai, pastatytas ornitologinės stoties darbuotojų gyvenamasis namas, Ventės rago molas.

Migruojančių sparnuočių prieglobstis

Ventės ragas yra tikras migruojančių žvirblinių paukščių prieglobstis. Aplinkiniai Kuršių marių vandenys ne mažiau svarbūs yra ir migruojantiems vandens paukščiams. Dėl gausybės migruojančių paukščių ši vietovė tapo žinoma tarptautinei gamtosaugininkų visuomenei, kurie numatė ir išskirtinį šios teritorijos gamtosauginį statusą.

Lietuvos ir užsienio ornitologams Ventės ragas išlieka ir viena seniausių paukščių žiedavimo bei tyrimo stočių, kur atvykti yra daugelio paukščių stebėtojų svajonė.

::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::

Ventės Ragas – ornithological bird ringing station or a paradise for birds

Bird migration is one of the most mysterious natural phenomena, which is still not revealed fully. In spring and autumn of each year, millions of birds pass over our country travelling to their habitats or coming back from them with their offspring.

Where do birds fly? How do our birds get to their wintering ranges? How even small feathered ones manage to cover long distances, cross seas and deserts? Do the same birds return to the same breeding places? How many of them return from long journeys? Do they ever change their migration routes?

Inventor of bird banding – a Danish teacher

The majority of these questions were answered in 1899 by Danish teacher Hans Christian Mortensen, who was the inventor of bird banding. Bird banding is a classical method to study bird migration. Later this method has widely spread throughout the world. The first bird banding centres were established in USA and Germany – in 1902, Hungary, France – in 1908, Russia, Canada, Great Britain – in 1909, Sweden, Switzerland – in 1911, Norway – in 1914, etc.

Bird banding helps finding out the wintering ranges of birds, their flying directions and speed, their life span, and other important information about the changes in the populations of certain bird species, population structures and conditions. Therefore, every year, more than 6 million of birds are ringed in the world (approximately 4 million in Europe).

The First Ornithological Station – in the Curonian Spit

For bird migration studies and banding, ornithological stations are established. The first ornithological station in the world was established in 1901 in the Curonian Spit, Rasytė’s Village (approx. 20 km to the South from Nida). Rasytė’s Ornithological station was established by a famous German scientist Johannes Thienemann. The studies carried out by him in the Rasytė’s Ornithological Station (before 1944) were widely known in the whole world. Since 1955, the studies have been carried out by Russian scientists.

In Lithuania, regular banding of birds started in 1929, at Ventės Ragas. According to the information available, not a single bird was ringed in 1929. In the autumn of that year, scientists having arrived from Rasytė’s Ornithological station performed only visual monitoring of bird migration. Therefore, the year of 1929 is considered to be the year of establishing Ventės Ragas Ornithological Station.

History of Ventės Ragas

Ventės Ragas is a small peninsula in the Eastern Part of Curonian Lagoon. The length of the Ragas is 5.5 km, and width – up to 2.2 km. Curonian Lagoon and Curonian Spit are relatively newly-formed, i.e. during the period of Littorina sea, 4 500-5 000 years ago.

Ventės Ragas has a very interesting history. Already in 1360 Vindeburg Castle and a Church were built on the spike of the peninsula by the Teutonic Order. The hurch was twice destroyed by storms and lightning. Vindeburg Castle was also attacked by the waves of the Lagoon. The rubble of the castle was used for building a new church, however, waves and storms continued to destroy the spike of Ventės Ragas . In approximately 1700, the Ventė’s church also collapsed. In 1705, the remains of the church were brought to Kintai and used for building a new church of Kintai.

During 1975-1986, the spike of Ventės Ragas was reconstructed, shored up, and paved by stones of various size. Also a 250 m long pier was built which at the end of winter also served as an icebreaker. All these works helped suspending the decay of Ventės Ragas peninsula.

Ideal place in geographical and natural respect

Ventės Ragas is an ideal place for watching and catching birds bot in geographical and natural respect. One of the biggest bird migration ways extends over the eastern shore of the Baltic Sea. Sometimes, during September and October, more than 3 million of birds fly over Klaipėda per day, 70-80 per cent of which turn to the Curonian Lagoon, and approximately 30 per cent choose their way to the Eastern shore of the Curonian Lagoon towards Ventės Ragas. Here they make a short brake to rest before crossing the sea. A stop taking a shelter in local plants is a normal behaviour of small migrant birds before distant flights over open seas. Very often, such places attract plenty of birds; therefore they are significantly important for protection of these birds.

According to the Important Bird Areas selection criteria prepared by currently the largest international bird protection organisation “BirdLife International”, such territories are identified as places of migratory interflows requiring a special attention of conservationists. It is because it is the place where the birds breeding in the Western Palearctic region and migrating to the wintering ranges stop to rest.

Famous for passerine birds

There is one more reason why Lithuanian seacoast territories became famous on the international level: for the first time in the practice of “BirdLife International”, the place of migratory interflow was selected for passerine birds. Previously, such status was attributed to the gathering places of migrant storks, predatory birds, or cranes: Sinai Peninsula, Gibraltar, Danish Straits, etc.

Impressive numbers of passerine birds, especially during autumn migration, made the international conservation community to consider the requests of Lithuanian ornithologists, who broke the standing canons at that time. Eventually, international non-governmental organisations and official European Union conservation institutions acknowledged the importance of the Curonian Lagoon and Ventės Cave in protecting the flows of migrant passerine birds. Ventės Cave is currently known not only to foreign ornithologists but also to the clerks of various conservation institutions.

A place “discovered” by a lighthouse keeper

Ventės Ragas as a wonderful place of birds was first discovered by Mikas Posingis (1887-1951), who had been working as the keeper of Ventės Ragas during 1924-1944. He had closely communicated with the scientists from Rasytė’s Ornithological Station and offered the famous scientist professor Tadas Ivanauskas to band birds in Ventės Ragas. Regular monitoring of birds here started in 1929, banding – in 1930. In Lithuania, under the initiative of prof. Ivanauskas, a systematic banding of birds started a year earlier – in 1929. At that time, there were no bands with Lithuanian inscriptions available, therefore, German bands from Rasytė’s Ornithological Station were used for banding of birds. In 1931, Vytautas Magnus University started producing the first Lithuanian bands bearing the inscription “Université Lithuanie”, later – “MUS. ZOOL. LITUANIA”. Currently, bands bearing the inscription “ZOOL. MUSEUM KAUNAS LITHUANIA” are used.

After the establishment of Ventės Ragas Ornithological Station, 2 to 4 thousand birds are ringed annually. It is mostly starlings, robins, marsh tits, blue tits, black-breasted tits, long-tailed tits, redstarts, etc. At first, birds were caught by deploying nets on bushes and forcing birds into the netting.

During 1929-1938, 22,493 birds were ringed in Ventės Ragas. In the letter dated 1946, Mr. Posingis, who was a ringer in Ventės Ragas at that time, wrote: “I have ringed more than 84,000 birds.” Unfortunately, there are no records about bird banding in this area during the period from 1939 until the end World War Two.

Thanks to the staff of Kaunas Zoology museum, bird banding in Ventės Ragas was resumed in 1950.

Largest catchers in the world

In 1959, the first stationary catchers 12 m in height and 40 m in width were established. At that time, approximately 10,000 to 15,000 birds were ringed annually. Later, the places and number of catchers was varying. Since 1962, birds had been successfully ringed in Curonian Lagoon where a catcher of the same type was established. In 1986, all the banding tasks in Neringa were taken over by the newly-established Neringa Bird Banding Station.

In 1978, the great bird catcher was set up in Ventės Ragas. Using electrical cranes, the catcher can be lifted to the height of 25 metres in 1-2 minutes. A year later, a second catcher of the same type was installed. Both these catchers are the largest in the world. However, when the wind is too strong, the catchers cannot be used and are lowered to the ground.

Bird banding all year round

In 1982, Leonas Jezerskas, the manager of the ornithological station, has developed a new zigzag-type catcher. Birds get to this catcher from the both sides. Later, a few more catchers of this type were installed. These catchers are used for catching birds all year round in any weather conditions. One of the most important advantage of zigzag-type catchers is that here birds do not entangle into netting, do not get injured and can safely remain there for several hours. These modern catchers are especially effective in the reeds and bushes of Ventės Ragas, where many other birds having escaped the large catchers are caught and ringed.

In autumn, Ventės Ragas is teemed with birds. It is a busy time for the staff of the Ornithological Station: all the birds caught in the catchers must be collected and ringed. During this period, people in the station must work from dawn until the nightfall.

50,000 to 80,000 birds ringed each year

During 1929-2010, the staff of Ventės Ragas Ornithological Station together with their helpmates ringed more than 2 million birds. During this period the highest number of ringed birds was that of Starlings (417, 171), Blue Tits (381, 627), Great Tits (375, 719), Long-tailed Tits (112, 468), Black-Breasted Tits (85 675), Kinglets (90, 262), Robins (84, 289), Siskins (75, 027), Common Finches (56, 889), Barn Swallows (54, 794), Early Warblers (46, 289), Skylarks (40 503), Sedge Warblers (37, 615), Black-headed Gulls (29, 608), Reed Warblers (27, 879), Winter Wrens (29, 855), Grey Warblers (25, 011), Willow Tits (12, 540), Garden Warblers (11, 103), Common Whitethroats (10, 595), Lesser Whitethroats (9 593). In total, 232 species of birds were ringed.

Over the last 26 years, 1.6 million birds were ringed in Ventės Ragas. Currently, 50,000 to 80,000 birds are ringed in Ventės Ragas annually. In 2003, there was a record number of birds caught and ringed recorded – over 105 thousand birds.

Every year, 300 to 400 of reports about the birds ringed in Ventės Ragas are received from different countries of Europe, Africa and Asia. In order to obtain more knowledge about the migration of small birds, it is necessary to band lots of these birds. For example, having ringed 10,000 swallows only 2 or 3 reports are received about their wintering ranges in Africa. Far more reports are received about white storks: in order to get 2-3 reports, 100 ringed storks are enough.

Important for ornithofaunistics

Ventės Ragas Ornithological Station has been participating in the majority of significant international programmes aimed at studying the migration patterns of separate species of birds. The station is also important for ornithofaunistics. As a result of massive banding of birds, 20 new species of birds were recorded in Lithuania: Firecrest (in 1933), European Serin (in 1938), Pallas’s Warbler (in 1962), Yellow- browed Warbler (in 1962), Arctic Redpoll (in 1985), Nightingale (in 1987), Dusky Warbler (in 1991), Siberian Accentor (in 1998), Rustic Bunting (in 1998), Hume’s Leaf Warbler (in 1998), Sardinian Warbler (in 2001), Subalpine Warbler (in 2006), etc. Since 1984, after the network of catchers in Ventės Ragas was increase, 15 new species of birds were recorded.

All the achievements of the ornithological stations would be impossible without the efforts of enthusiastic people devoted to nature and birds. During different periods of time, different people worked (some of them still works) as bird ringers at Ventės Ragas, including Mikas Posingis, Antanas Vaitkevičius, Jonas Šeštokas, Vladas Rimkus, Teofilis Zubavičius, Vytautas Mackevičius, Leonas Jezerskas, Vasilijus Vasiliauskas, Ričardas Patapavičius, Alius Balbierius, Valentinas Pabrinkis, Vytautas Pareigis, Egidijus Kelpša, Salva Čenkus, Regina Rangienė, Vytautas Jusys, and other ornithologists.

It has been almost 40 years the station is managed by Mr. Jezerskas. As a result of his efforts, Ventės Ragas has modern bird catchers installed, also the buildings of the station and the lighthouse reconstructed, a house for the staff of the ornithological station as well as the Ventės Ragas pier built.

A shelter for migrant birds

Ventės Ragas is a real shelter for migrant passerine birds. The Curonian Lagoon is also of great importance for migrant waterfowls. Because of large numbers of migrant birds, this place became known to the international conservation community, which in turn anticipated the exceptional status of this territory.

For Lithuanian and foreign ornithologists, Ventės Ragas remains one of the oldest bird banding stations in the world, and a place to visit for the majority of bird observers.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s